Vilniaus choralinė sinagoga

Autoriai

Apie pastatą

Tarp Pylimo ir Plačiosios gatvių stovinti Vilniaus choralinė sinagoga – vienintelė šiandien veikianti sinagoga Vilniuje, kurių dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje buvo daugiau nei šimtas. Sinagogos įvardijamos kaip vienas iš privalomų kiekvienos žydų bendruomenės atributų. Jos talpina tris funkcijas – tai maldos, mokymosi ir bendruomenės susitikimo vieta. Tokį funkcijos tęstinumą užtikrina ir sinagoga Vilniuje.

Vilniaus sinagoga nėra tradicinė, ji buvo statyta reformuotąjį judaizmą išpažįstančios bendruomenės. Pati sinagoga priskiriama istorizmo stiliui. Jos architektūroje atkartojamas praeities stilius: rytietiškas, mauriškasis, mauritaniškasis, kartais netgi vadinamas „sinagogų“ stiliumi.

Pastatas įsiterpia į perimetrinį gatvės užstatymą, bet savo tūriu ir erdvine kompozicija į kvartalą įsilieja gana organiškai, nors architektūrine išraiška ir eksterjero dekoru su religiniais motyvais jis aiškiai išsiskiria iš aplinkos. Abejingų nepalieka ir per laiką beveik nepakitęs mauriško stiliaus interjeras, kuriame išlikusios autentiškos spalvos, ornamentai, dekoras, aron kadešas, bima ir originalūs maldos suolai. Išlaikyta ir šventyklos apeigų atmintis, tradicijų prisilaikantys maldos namai ir toliau mena senojo Vilniaus istoriją.