1948 m. pradėta statyti Vilniaus antroji termofikacinė elektrinė buvo svarbus objektas po karo atsigaunančiam Vilniui. Tuo metu elektrinės kaminai tapo pirmaisiais akcentais atvykstantiems į miestą bei ženklu, pranešančiu apie atsigaunančią sostinę. Ši elektrinės vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai strategiškai patogi vieta privežti kurą miesto keliais bei Nerimi, aplink – daug vietos galimai plėtrai.
Pagrindinis elektrinės pastatas – tai racionalios ir itin nuosaikios architektūros raudonų plytų statinys, žymintis industrinės (pramoninės) architektūros individualumo pabaigą. Vėliau statyti įvairaus pobūdžio pramoniniai pastatai tapo atpažįstami tik iš jų specifinę funkciją žyminčių kaminų, keltuvų bei kitų technologinių įrenginių.
Ekskursijoje susipažinsite su visu elektrinės kompleksu, kurį sudaro daug įvairių pastatų bei įrenginių, be kurių tokia elektrinė negali veikti.