1974 m. Vilnius sparčiai plėtėsi. Išaugo Lazdynų gyvenamasis rajonas, pradėtos statybos Karoliniškėse. Morališkai ir technologiškai senstant pirmajai Vilniaus televizijos stočiai Konarskio g., miesto architektai gavo nelengvą užduotį. Reikėjo sugalvoti, kaip ir kur pastatyti televizijos bokštą bei stotį, kuri užtikrintų kokybiškesnį televizijos laidų transliavimą vilniečiams ir apylinkių gyventojams.
Tokį metalinį bokštą, koks stovėjo Konarskio g., pastatyti būtų buvę kur kas paprasčiau ir pigiau, bet norėjosi naujo miesto akcento, simbolio – t. y. statinio, kuris negadintų miesto kraštovaizdžio ir architektūros. Architektūrinei bokšto formai buvo keliami dideli reikalavimai, nes jis turėjo tapti dominuojančiu pastatu naujuose gyvenamuosiuose miesto rajonuose.
Galima drąsiai teigti, kad projektas pasiteisino. Šiandien Vilniaus televizijos bokštas laikomas vienu iš miesto simbolių ir yra itin pamėgtas vilniečių bei miesto svečių dėl 19-ame aukšte įrengtos besisukančios apžvalgos aikštelės-restorano. Čia yra unikali galimybė pamatyti visą Vilniaus panoramą.
Šis aukščiausiai į Lietuvos padangę įsirėžęs statinys ne tik liudija didelį žingsnį į priekį televizijos ir radijo retransliacijoje, bet ir po tragiškų 1991 metų sausio 13-osios įvykių mūsų širdyse tapo kovos už Nepriklausomybę simboliu. Kviečiame nepraleisti progos prisiminti didingą šio bokšto istoriją, pasivaikščioti ratu vedančiais požeminio duomenų centro koridoriais, į bokštą kilti laiptais ir išvysti kitus, įprastai nepasiekiamus pastato užkaborius.