Tarp Vilnelės ir aukštų kalvų įsispraudusių Markučių gyvenimas nuo pat XVI amžiaus sukosi aplink ten šalia stovėjusius dvarus. Paskutinysis ir iki šių dienų išlikęs dvaras buvo pastatytas 1868 m. ir priklausė inžinieriui Aleksejui Melnikovui, kuris į Lietuvą atvyko tiesti carinį geležinkelį Peterburgas–Vilnius.
Tai – geriausiai Lietuvoje išlikusi medinė vila, atitinkanti to meto madą statyti medinius vasarnamius (gyventi nuolat ji pritaikyta tik po poros dešimtmečių), su išlikusiu parku, tvenkiniu ir mūrine koplyčia. Iš lauko žvelgiant, vilos stilius kuklus, o dabar jai trūksta ir prieš šimtmetį kurortinio puošnumo suteikusių markizių. Tačiau pastato viduje – moderno (secesijos) stiliaus interjeras su autentiškais baldais, krosnimis, daugybe detalių. Sumanus pastato išplanavimas – su tarp kambarių įsiterpusiu techniniu koridoriumi – leido šeimininkams gyventi patogiai aptarnautiems ir tuo pat metu netrukdomiems tarnų.
Markučių viloje ilgiausiai šeimininkavo inžinieriaus dukra Varvara Puškina, susituokusi su rusų poeto Aleksandro Puškino sūnumi Grigorijumi ir galiausiai testamentu palikusi pastatą rusų literatūros superžvaigždės atminimui. Todėl pastate nuo 1948 m. veikia A. Puškino muziejus.