Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – monumentaliosios socialistinio realizmo architektūros paminklas, per pusę amžiaus tapęs tikru mokslo ir žinių simboliu.
Pirminis bibliotekos projektas atspindėjo puošniojo socrealizmo stilių, tačiau užsitęsus statybos darbams pastato fasado dekoras buvo supaprastintas, o interjere pastebimas perėjimas modernizmo link. Išgyvenęs beveik dešimtmetį trukusias statybas, kuriose dirbo net vokiečių karo belaisviai, objektas duris atvėrė 1963 m. kaip didžiausia to meto Lietuvos biblioteka. Ne ką mažesnis teko ir urbanistinis vaidmuo, formuojant vienos iš svarbiausių sostinės aikščių įvaizdį. Laikui bėgant pastato būklė prastėjo, kol galiausiai tapo avarinė. Tada nuspręsta statinį rekonstruoti iš pagrindų. Renovacijos procesas truko beveik tiek pat kiek ir visas statybos laikotarpis, o atsinaujinusi biblioteka duris pravėrė praėjusių metų rudenį.
Naujais atspalviais suspindęs objektas žavi įvairiapusiškumu: už autentiško eksterjero slepiasi sudėtingiausi inžineriniai sprendimai, kontrastingame pastato interjere paveldo detalės susipina su šiuolaikinėmis technologijomis ir moderniais baldiniais sprendimais. Biblioteka tapo kaip niekada atvira: skaityklas, meno ir parodų erdves kiekvieną dieną aplanko šimtai lankytojų, tradicinį bibliotekos įvaizdį keičia naujų funkcijų ir renginių gausa.
Iš naujo atgimęs, šis istoriškai ir architektūriškai reikšmingas bei išskirtinis objektas savyje sujungia dviejų laikų pasakojimus, kuriuos išgirsite „Open house Vilnius“ renginio ekskursijų metu.