Susiklostęs veikiamas romantizmo idėjų, istorizmas architektūroje siekė atkurti ne tik bendrą stiliaus įvaizdį, bet ir imituoti formas, detales. Šis laikotarpis Lietuvoje sutapo su miestų plėtra, kuri prasidėjo po to, kai caro valdžia 1861 m. įvykdė žemės reformą. XIX a. antroje pusėje dirbę architektai, baigę mokslus Peterburgo dailės akademijoje, į Lietuvos miestų architektūrą atvežė kosmopolitines Vakarų Europos architektūros tradicijas.
Dvarininko Ignoto Parčevskio rezidencinis nuomojamas namas Neries krantinėje traukia žvilgsnį prabangiai ir harmoningai dekoruotu neobarokiniu fasadu. Pastato vidus byloja dviejų laikotarpių sandūros istoriją – greta profesionaliai restauruoto XIX a. pabaigos iškilaus dekoro, plastiškų koklinių krosnių ir unikaliai derančių spalvų lipdinių, interjere specifines žymes paliko 1945 m. pastate įsikūręs Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas.