1974 m. Vilnius sparčiai plėtėsi. Išaugo Lazdynų gyvenamasis rajonas, pradėtos statybos Karoliniškėse. Pirmajai Vilniaus televizijos stočiai Konarskio g., morališkai ir technologiškai senstant, miesto architektai gavo nelengvą užduotį. Reikėjo sugalvoti, kaip ir kur pastatyti televizijos bokštą ir stotį, kuri užtikrintų kokybiškesnį televizijos laidų transliavimą vilniečiams ir jo apylinkių gyventojams.
Panašų metalinį bokštą, koks stovėjo Konarskio g., pastatyti būtų buvę žymiai paprasčiau ir pigiau, bet norėjosi naujo miesto akcento, simbolio – statinio, kuris negadintų miesto kraštovaizdžio ir architektūros. Architektūrinei bokšto formai buvo keliami dideli reikalavimai, nes jis turėjo tapti dominuojančiu pastatu naujuose gyvenamuosiuose miesto rajonuose.
Galima drąsiai teigti, kad projektas pasiteisino, nes šiandien Vilniaus televizijos bokštas laikomas vienu iš miesto simbolių ir yra itin pamėgtas vilniečių bei miesto svečių dėl 19-ame aukšte įrengtos besisukančios apžvalgos aikštelės-restorano, kuri suteikia unikalią galimybę pamatyti visą Vilniaus panoramą.
Šis, aukščiausiai į Lietuvos padangę įsirėžęs statinys, ne tik liudija didelį žingsnį į priekį televizijos ir radijo retransliacijoje, bet ir po tragiškų 1991 metų sausio 13-osios įvykių, mūsų širdyse tapo kovos už nepriklausomybę simboliu.
Kviečiame nepraleisti progos prisiminti didingą šio bokšto istoriją, pasivaikščioti ratu vedančiais požeminio duomenų centro koridoriais, į bokštą kilti laiptais ir išvysti kitus, įprastai neprieinamus, pastato užkaborius.