Senamiestis
22. Lietuvos rašytojų sąjunga
Senamiestis
Kai 1981 m. atsivėrė naujo dramos teatro durys, daugelį nustebino ramus, saikingas, nepompastiškas interjeras. Atsižvelgdami į aplinkos mastelį, autoriai atsisakė tuomet būdingo požiūrio į teatrą, kaip miesto dominantę. Teatras išsiskiria kukliu įgilintu pagrindiniu įėjimu ir gatvės erdve, prasitęsiančia vestibiulyje – šaligatvio ir vestibiulio grindų lygius skiria vos vienas laiptelis. Vienintelis ekspresyvus akcentas, jau tapęs teatro simboliu – virš įėjimo esanti Stanislovo Kuzmos kalto žalvario skulptūrinė kompozicija „Mūzų šventė“.
Nuosaikumas, ramybė ir kontekstualumas jaučiami ne tik pagrindiniame fasade, bet ir vidinėse teatro erdvėse. Interjere vyraujanti santūri kompozicija, detalių užbaigimo paprastumas ir saikingas dekoro elementų naudojimas – siekis neblaškyti ir nestebinti, o skatinti susikaupti, lyg palaipsniui ruoštis spektakliui.
„Modernizmo, kitaip vadinto „tarptautiniu stiliumi“, projektai būdavo jautriai ir savitai įterpiami į esamą urbanistinę situaciją, o vidaus erdvė konstruojama sukuriant demokratiškos, laisvai tekančios erdvės įspūdį.“ – prisiminimais apie to laikmečio kūrybą dalinasi architektas V. Nasvytis.
„Open House Vilnius“ savaitgalio metu galėsi sudalyvauti ekskursijose po teatro patalpas, kur patenka tik aktoriai, apšvietėjai, scenos, dekoracijų meistrai ir teatro administracija!
Taip pat, tai puiki proga aplankyti LNDT pastatą prieš rekonstrukciją, kurią planuojama pradėti jau šią vasarą.
