Vilniaus antroji termofikacinė elektrinė, pradėta statyti 1948 m., tapo svarbiu objektu po karo atsigaunančiam Vilniui. Tuo metu elektrinės kaminai tapo pirmaisiais akcentais atvykstantiems į miestą bei ženklu, pranešančiu apie atsigaunančią sostinę. Ši elektrinės vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai strategiškai patogi vieta kurui privežti miesto keliais bei Nerimi, aplink – daug vietos galimai plėtrai.
Pagrindinis elektrinės pastatas – tai racionalios ir itin nuosaikios architektūros raudonų plytų statinys, iš principo žymintis industrinės (pramoninės) architektūros individualumo pabaigą. Vėliau statyti įvairaus pobūdžio pramoniniai pastatai tapo atpažįstami tik iš jų specifinę funkciją žyminčių kaminų, keltuvų bei kitų technologinių įrenginių.
Ekskursijų metu susipažinsite su visu elektrinės kompleksu, kurį sudaro daug įvairių pastatų bei įrenginių, be kurių tokia elektrinė negali veikti. Tai pagrindinis elektrinės korpusas su mašinos sale ir elektros energijos skirstykla, kuro tiekimo estakada, iškrovykla, tarnybinis korpusas, vandens valymo įrenginiai, mazuto ir alyvos ūkiai, sandėliai, siurblinės ir kt.
