Didieji teatro rūmai – Pohulianka – 1913 m. privačia iniciatyva įkurtas pirmasis pastatas Lietuvoje skirtas specialiai teatrui. Ir nors tuo metu 850 žiūrovų talpinęs teatras, anot architektūros istorikės Gerdos Prancūzevičienės, atrodė „provincialiajam Vilniui per didelis“, jis nugyveno itin permainingą kaitos istoriją.
Ilgą laiką šiame teatre dirbusį Vilniaus lenkų teatrą XX a. vid. keitė lietuviškos teatro trupės: LNOBT, Nacionalinis Dramos teatras, Jaunimo teatras. Nuo 1986 m. šioje teatro šventovėje įkurdintas Lietuvos rusų dramos teatras.
Teatre vyko ne tik kultūriniai renginiai. 1917-ųjų rugsėjį, kaizerinės okupacijos metais, teatro salėje buvo surengta Lietuvių Konferencija, o jos metu išrinkta Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusi Nepriklausomybės aktą.
Architektūros istorikai šį pastatą priskiria istorinio eklektizmo bei „artnoveau“ stiliams. Pastato tūris kompaktiškas, taupios erdvės. Fasadai simetriškos kompozicijos, o paradiniame fasade arkadomis paremtas portikas.